LAN party

Po nedidelės pertraukos bandau išpirkti savo kaltę ir rašau dar vieną straipsnį apie dar vieną klasika tapusį žaidimą, kuris patektų į tą pačią kategoriją kaip ir pirmasis aprašytas žaidimas – ne dažna LAN parčių žvaigždė, tačiau dėl to smagumas jį žaisti dviese nesumažėja Taip, tai Contra.

Jeigu kas nors netyčia ar tyčia spustelėjote ant nuorodos esančios pirmoje pastraipoje (va šitos -> Contra), tai ir išgirdote šio žaidimo garso takelio fragmentą. Viso žaidimo istorijos net nežinau, bet jo idėja, kaip ir dažno holivudinio filmo – vienišas karys prieš priešiškai nusiteikusią armiją, tankus ir velniai dar žino ką. Na, taip, čia dar gali būti du vieniši kariai prieš lygiai tą patį . Žaidimas smagus, nes priešai visai greiti, lenda iš bet kur, kai kurie net protingi – slepiasi krūmuose ar panašiai, karts nuo karto lygiuose atsiranda ginklų patobulinimai: automatai, ugniasvaidžiai, lazeriniai šautuvai ir pats populiariausias – “spreadshot”, kurio veikimo principas, kaip ir medžioklinių šautuvų – stambiai ir į visas puses. Kiekvieno lygio pabaigoje dažniausiai laukia vienoks ar kitoks bosas, kurį sunaikinus atsidaro praėjimas į kitą lygį. Nuoširdžiai prispažinsiu, nepamenu ar esu perėjęs šį žaidimą. Tiesa, net perėjus pirmą lygį žaidimas nustebina dėl to, kad pasikeičia šiek tiek mechanika – iš 2D “side-scroller’io” žaidimas praktiškai patampa trečiojo asmens 2D šaudyklę. Trečias lygis vėl grįžtą į beveik tą patį “side-scrollerį”, tik tai, kad veiksmas vyksta kopiant krioklio uolomis į viršų. Nesudėtingas išmokti, bet sudėtingas pereiti, labai smagus žaidžiant dviese, o ypač kai du žaidžia, o kokie keturi stebi Prieš rašydamas šį aprašymą pabandžiau pats pereiti keletą lygių – vargiai. Kol neatradau tam tikro dalykėlio.

Tradiciškai, nuorodą į šį puikų žaidimą – Contra @ VirtualNES. Plius, kaip sakiau, įdomus dalykas, kurį radau ruošdamas šį straipsnį – Konami Code.

Kol kas tiek, gero vakaro visiems