Po nedidelės pertraukos bandau išpirkti savo kaltę ir rašau dar vieną straipsnį apie dar vieną klasika tapusį žaidimą, kuris patektų į tą pačią kategoriją kaip ir pirmasis aprašytas žaidimas – ne dažna LAN parčių žvaigždė, tačiau dėl to smagumas jį žaisti dviese nesumažėja 
Taip, tai Contra.
| Pavadinimas | Contra |
Kūrėjas
| Konami |
|
| Išleidimo data | 1987 vasario 20 d. |
| Platforma | Žaidimų automatai, NES, Nintendo DS, Virtualios konsolės, MS-DOS, PlayStation2, Commodore 64 ir galybė kitų |
| Žanras | 2D šaudyklė, “side-scroller’is”, Run’n'Gun |
| Rėžimai: | Vieno žaidėjo, dviejų žaidėjų (coop) |
Jeigu kas nors netyčia ar tyčia spustelėjote ant nuorodos esančios pirmoje pastraipoje (va šitos -> Contra), tai ir išgirdote šio žaidimo garso takelio fragmentą. Viso žaidimo istorijos net nežinau, bet jo idėja, kaip ir dažno holivudinio filmo – vienišas karys prieš priešiškai nusiteikusią armiją, tankus ir velniai dar žino ką. Na, taip, čia dar gali būti du vieniši kariai prieš lygiai tą patį 
. Žaidimas smagus, nes priešai visai greiti, lenda iš bet kur, kai kurie net protingi – slepiasi krūmuose ar panašiai, karts nuo karto lygiuose atsiranda ginklų patobulinimai: automatai, ugniasvaidžiai, lazeriniai šautuvai ir pats populiariausias – “spreadshot”, kurio veikimo principas, kaip ir medžioklinių šautuvų – stambiai ir į visas puses. Kiekvieno lygio pabaigoje dažniausiai laukia vienoks ar kitoks bosas, kurį sunaikinus atsidaro praėjimas į kitą lygį. Nuoširdžiai prispažinsiu, nepamenu ar esu perėjęs šį žaidimą. Tiesa, net perėjus pirmą lygį žaidimas nustebina dėl to, kad pasikeičia šiek tiek mechanika – iš 2D “side-scroller’io” žaidimas praktiškai patampa trečiojo asmens 2D šaudyklę. Trečias lygis vėl grįžtą į beveik tą patį “side-scrollerį”, tik tai, kad veiksmas vyksta kopiant krioklio uolomis į viršų. Nesudėtingas išmokti, bet sudėtingas pereiti, labai smagus žaidžiant dviese, o ypač kai du žaidžia, o kokie keturi stebi Prieš rašydamas šį aprašymą pabandžiau pats pereiti keletą lygių – vargiai. Kol neatradau tam tikro dalykėlio.
Tradiciškai, nuorodą į šį puikų žaidimą – Contra @ VirtualNES. Plius, kaip sakiau, įdomus dalykas, kurį radau ruošdamas šį straipsnį – Konami Code.
Kol kas tiek, gero vakaro visiems
Bepradedant rašyt šitą įrašą nežinojau ką labai ir parašysiu, bet prisiminiau kažkur skaitytą mintį apie šiuolaikinius žaidimus. Praktiškai dauguma šių laikų žaidimų yra vertinama pagal realistiškumą – kiek grafika atrodo realistiška, kaip labai galioja fizikos dėsniai, realūs faktai, daiktai ar vietovės. Tačiau kažkaip anksčiau nebūdavo problemos žaisti žaidimus, kuriame esi santechnikas, bandai išgelbėti ne savo panelę, o užvalgęs grybukų ir gėlių pradedi spjaudytis ugnimi. Ir pasakykit, kad dabar žaidžiami žaidimai teikia daugiau malonumo nei prieš 10 metų žaistas Mario, Teteris ar dar kas nors panašaus. Nepatikėsiu 